Įvadas
Sausas įstatymas (angl. Prohibition) – tai laikotarpis JAV istorijoje, kai buvo uždrausta gaminti, parduoti, transportuoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Jis galiojo nuo 1920 m. sausio 17 d. iki 1933 m. gruodžio 5 d. Šis socialinis eksperimentas buvo vienas iš ambicingiausių, bet kartu ir prieštaringiausių bandymų reguliuoti visuomenės moralę ir elgesį įstatymais.
Priežastys ir įvedimo aplinkybės
Sauso įstatymo šaknys glūdi XIX a. pabaigoje vykusiame blaivybės judėjime (Temperance Movement), kurį skatino įvairios religinės ir moralinės organizacijos, tokios kaip Moterų krikščioniškosios blaivybės sąjunga (Women’s Christian Temperance Union) ir Antisaloon League. Šių grupių nariai teigė, kad alkoholis yra pagrindinė daugelio socialinių problemų – smurto šeimoje, nedarbo, nusikalstamumo – priežastis.
Prie draudimo prisidėjo ir Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio nuotaikos:
Buvo manoma, kad grūdai, naudojami alaus gamybai, turėtų būti skirti maisto gamybai.
Antivokiškos nuotaikos paveikė požiūrį į dideles alaus daryklas, kurių daugelis priklausė vokiečių imigrantams.
Teisinis pagrindas
Pagrindinis draudimo teisinis aktas buvo JAV Konstitucijos XVIII pataisa, ratifikuota 1919 m. Ji numatė alkoholio gamybos, pardavimo ir transportavimo draudimą. Įgyvendinimui buvo priimtas Volstedo įstatymas (Volstead Act), kuris tiksliai apibrėžė, kas laikoma alkoholiu, ir nurodė bausmes už pažeidimus.
Kas vyko draudimo metu
Nepaisant gerų ketinimų, sausas įstatymas greitai susidūrė su problemomis:
Nelegali prekyba – susikūrė milžiniška juodoji rinka, o kontrabanda tapo pelninga verslo šaka.
Speakeasy barai – slapti klubai, kuriuose buvo galima įsigyti alkoholio, veikė beveik visur.
Organizuotas nusikalstamumas – galingos gaujos, tokios kaip Al Capone sindikatas Čikagoje, užvaldė alkoholio kontrabandą, uždirbdamos milijonus dolerių.
Korupcija – policijos ir politikų papirkinėjimas tapo įprastas reiškinys.
Ironiška, bet vietoje numatyto alkoholio vartojimo sumažėjimo jis kai kur netgi išaugo, o gamybos kokybė pablogėjo, dėl ko padaugėjo apsinuodijimų.
Sauso įstatymo pabaiga
Sausas įstatymas tapo vis labiau nepopuliarus:
Valstybės biudžetas prarado didžiules mokesčių pajamas iš alkoholio pardavimų.
Nusikalstamumas ir korupcija išaugo.
Didžiosios depresijos metu ekonominiai motyvai paskatino grįžti prie legalios prekybos.
1933 m. buvo priimta XXI Konstitucijos pataisa, panaikinusi XVIII pataisą. Gruodžio 5-oji oficialiai žymi draudimo pabaigą.
Paveldas ir reikšmė
Sausas įstatymas išliko kaip pamoka apie tai, kad moralinių vertybių primetimas įstatymu gali turėti priešingą efektą. Nors jis nepasiekė savo tikslų, laikotarpis turėjo ilgalaikių pasekmių:
Sustiprėjo federalinės teisėsaugos institucijos.
Įsitvirtino organizuotas nusikalstamumas.
Pasikeitė visuomenės požiūris į alkoholio reguliavimą – atsirado amžiaus cenzas, licencijavimo sistema.
