Biologija – tai mokslas apie gyvybę. Ji padeda suprasti, kaip veikia gyvi organizmai, kokie procesai vyksta mūsų kūnuose, ir kaip viskas gamtoje susiję tarpusavyje. Nors daugelis biologijos faktų atrodo įprasti, kai kurie jų tikrai stebina savo keistumu ar genialumu. Štai keli įdomiausi biologijos faktai, kurie praplės akiratį ir leis pažvelgti į gamtą naujai.
Žmogaus kūne daugiau bakterijų nei ląstelių
Nors gali atrodyti keista, mūsų kūnas yra tikras mikrobų pasaulis. Vidutiniškai žmogaus organizme gyvena apie 39 trilijonai bakterijų, kai tuo tarpu žmogaus ląstelių – apie 30 trilijonų. Tai reiškia, kad bakterijos mus šiek tiek „persveria“. Dauguma jų yra naudingos – jos padeda virškinti maistą, gamina vitaminus ir stiprina imuninę sistemą.
DNR kiekis žmoguje galėtų siekti iki Saulės ir atgal
Jei visą žmogaus DNR išvyniotume į tiesią liniją, jos ilgis būtų apie 2 metrus kiekvienoje ląstelėje. Kadangi turime trilijonus ląstelių, bendras ilgis siektų maždaug apie 150 milijardų kilometrų – tiek užtektų nukeliauti iki Saulės ir atgal daugiau nei 400 kartų!
Kai kurie gyvūnai nemiršta nuo senatvės
Pavyzdžiui, hidros (maži vandens gyvūnai) ir nemirtingi medūzų tipai (pvz., Turritopsis dohrnii) neturi natūralaus senėjimo proceso. Hidros ląstelės nuolat atsinaujina, todėl jos teoriškai gali gyventi amžinai – nebent jas praryja plėšrūnas ar jos susiduria su liga.
Medžiai gali „kalbėtis“
Per šaknų sistemą ir grybelines gijas, vadinamas mikorizėmis, medžiai keičiasi cheminėmis medžiagomis ir signalais. Šis „miško internetas“ leidžia medžiams perduoti maistines medžiagas ir netgi įspėti kaimynus apie pavojų, pavyzdžiui, vabzdžių atakas.
Aštuonkojai turi tris širdis ir mėlyną kraują
Aštuonkojai yra vieni iš įdomiausių jūros gyvių. Jie turi tris širdis – dvi pumpuoja kraują į žiaunas, o viena – į likusį kūną. Jų kraujas mėlynas dėl vario pagrindu veikiančio hemocianino, kuris geriau perneša deguonį šaltame ir mažai deguonies turinčiame vandenyje.
Žmonės dalijasi 60 % DNR su bananais
Tai nereiškia, kad esame pusiau bananai – tiesiog daugelis pagrindinių gyvybės procesų yra bendri visiems organizmams. Ši genetinė giminystė rodo, kaip visi gyvi padarai yra susiję per evoliuciją.
Kai kurie vabzdžiai gali atgaivinti save po užšalimo
Pavyzdžiui, miško uodai ir kai kurios vabzdžių lervos gali išgyventi net po visiško užšalimo. Jų kūne gaminamos medžiagos, veikiančios kaip „biologinis antifrizas“, kuris apsaugo ląsteles nuo ledo kristalų pažeidimų.
Augalai „mato“ šviesą
Nors neturi akių, augalai reaguoja į šviesą labai tiksliai. Jie turi specialius receptorius, leidžiančius nustatyti šviesos kryptį, intensyvumą ir net spalvą. Todėl jie visada linksta į saulę – tai vadinama fototropizmu.
Kai kurie gyvūnai mato ultravioletinę šviesą
Bitės, paukščiai ir kai kurie ropliai mato ultravioletinius spindulius, kurių žmogaus akis nepastebi. Tai padeda jiems rasti gėlių nektarą ar atpažinti porininkus pagal UV raštus ant plunksnų ar odos.
Jūsų oda nuolat keičiasi
Žmogaus oda visiškai atsinaujina maždaug kas 27 dienas. Per gyvenimą žmogus „numeta“ apie 18 kilogramų odos ląstelių. Iš tiesų, dalis namų dulkių susidaro būtent iš mūsų pačių odos dalelių!
Apibendrinimas
Biologija – tai ne tik sudėtingi terminai ar formulės. Tai mokslas, kuris atskleidžia, kokia nuostabi, įvairi ir gyva yra mūsų planeta. Nuo mikroskopinių bakterijų iki didžiulių medžių ir protingų gyvūnų – visa tai yra gyvybės tinklo dalis, kuris nuolat stebina savo sudėtingumu ir grožiu.
