Greta Thunberg – švedų klimato aktyvistė, kurios vardas per keletą metų tapo visame pasaulyje atpažįstamu simboliu kovos už mūsų planetos ateitį. Jos istorija – tai įkvepiantis pasakojimas apie tai, kaip viena jauna mergina sugebėjo pažadinti milijonus žmonių ir paskatinti politikus imtis veiksmų prieš klimato kaitą.
Pradžia – tylus protestas, kuris išaugo į judėjimą
Greta Thunberg gimė 2003 m. sausio 3 d. Stokholme, Švedijoje. Dar būdama vos penkiolikos metų, ji pradėjo tai, kas vėliau tapo pasauliniu judėjimu. 2018 m. rugpjūtį Greta nusprendė praleisti pamokas ir vienai atsisėsti prie Švedijos parlamento su plakatu „Skolstrejk för klimatet“ („Mokyklos streikas už klimatą“).
Jos tikslas buvo paprastas – atkreipti vyriausybės dėmesį į klimato krizę ir reikalauti, kad Švedija laikytųsi Paryžiaus klimato susitarimo. Iš pradžių tai buvo vienišas protestas, bet netrukus prie jos prisijungė ir kiti mokiniai, o žinia apie Gretą pasklido po socialinius tinklus.
„Fridays for Future“ – jaunimo klimato judėjimas
Greta įkvėpė tūkstančius jaunų žmonių visame pasaulyje pradėti panašius protestus. Taip gimė globalus judėjimas „Fridays for Future“, kuriame jaunuoliai penktadieniais išeina į gatves reikalaudami veiksmų dėl klimato kaitos.
Per trumpą laiką šis judėjimas tapo tarptautiniu reiškiniu. Greta pradėjo keliauti po pasaulį, dalyvauti konferencijose, kalbėti Jungtinėse Tautose, Europos Parlamente ir kituose svarbiuose renginiuose. Jos kalbos, kupinos tiesos ir emocijų, nepaliko abejingų.
Drąsa kalbėti tiesą galingiesiems
Gretos kalbos garsios savo tiesmukumu. Viena žinomiausių – 2019 m. JT klimato viršūnių susitikime Niujorke, kai ji pasakė garsiąją frazę: „How dare you?“ („Kaip jūs drįstate?“). Ji kaltino pasaulio lyderius neveiklumu ir abejingumu jaunų žmonių ateičiai.
Ši kalba tapo istorine akimirka, pabrėžusia jaunimo nusivylimą suaugusiųjų neveiklumu. Nors Greta susilaukė ir kritikos, daugelis ją laiko moraliniu kompasu klimato krizės klausimu.
Asmeninis iššūkis ir įkvėpimas
Greta atvirai kalba apie tai, kad turi Aspergerio sindromą, kurį ji vadina savo „supergalia“. Pasak jos, būtent dėl šio sutrikimo ji mato pasaulį aiškiau ir tiesiau, be kompromisų. Tai padeda jai išlikti tvirta ir susitelkusia į savo misiją.
Nepaisant spaudimo ir kritikų puolimo, Greta išliko nuosekli, o jos žinutė – kad reikia veikti čia ir dabar – vis dar skamba galingai.
Pasaulinis poveikis
Per kelerius metus Greta tapo ne tik klimato aktyvizmo simboliu, bet ir jaunimo įkvėpimo šaltiniu. Ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai, apdovanota daugybe tarptautinių prizų ir įtraukta į „Time“ žurnalo 100 įtakingiausių žmonių sąrašą.
Tačiau Greta pabrėžia, kad jai nesvarbūs apdovanojimai – svarbiausia, kad žmonės išgirstų jos žinią ir imtųsi veiksmų. Ji toliau dalyvauja akcijose, renginiuose ir nuolat primena, kad kiekvienas iš mūsų turi atsakomybę už planetos ateitį.
Išvados
Greta Thunberg istorija parodo, kad amžius nėra kliūtis keisti pasaulį. Jos balsas tapo vilties simboliu, o drąsa – pavyzdžiu visiems, kurie tiki, kad vienas žmogus gali pradėti pokyčius. Greta įrodė, kad net iš mokyklos suolo galima išaugti į pasaulio sąžinę.
