Archeologija – tai tarsi detektyvinė istorija, kurioje kiekvienas radinys tampa užuomina apie praeitį. Tačiau kai kurie atradimai neatneša aiškumo – priešingai, jie kelia dar daugiau klausimų. Štai keli paslaptingiausi archeologiniai radiniai pasaulyje, kurių prasmės ar kilmės iki šiol niekas negali iki galo paaiškinti.
Antikiteros mechanizmas – senovės „kompiuteris“
1901 m. netoli Graikijos salos Antikiteros narai aptiko senovinį laivo nuolaužų lobį. Tarp statulų ir monetų buvo keistas, koralu apaugęs bronzinis prietaisas su dantračiais. Vėliau paaiškėjo, kad tai – Antikiteros mechanizmas, datuojamas apie 150 m. pr. Kr.
Šis įrenginys buvo toks sudėtingas, kad ilgą laiką niekas nesuprato jo paskirties. Tik rentgeno tyrimai atskleidė, jog tai astronominis kompiuteris, galėjęs prognozuoti Mėnulio fazes, užtemimus ir net Olimpinių žaidynių datas. Jo technologinis lygis buvo toks pažangus, kad panašių mechanizmų pasaulis nesukūrė dar maždaug tūkstantį metų.
Bagdado baterija – senovės elektros šaltinis?
1938 m. netoli Bagdado rasti moliniai indai, kuriuose buvo vario cilindrai ir geležiniai strypai. Kai kurie tyrinėtojai spėjo, kad tai galėjo būti primityvios galvaninės baterijos, sukurtos maždaug prieš 2000 metų.
Jei ši teorija teisinga, vadinasi, senovės Babilono ar Partijos civilizacijos galėjo turėti bent bazinių žinių apie elektrą – tūkstantmečius prieš Voltos eksperimentus. Skeptikai sako, kad tai galėjo būti tiesiog religiniai indai, bet klausimas iki šiol lieka atviras.
Piri Reiso žemėlapis – žinios iš nežinomo šaltinio
Turkų admirolas Piri Reisas 1513 m. sudarė žemėlapį, kuriame pavaizduota ne tik Afrika ir Pietų Amerika, bet ir Antarktida be ledo dangos. Tai kelia klausimą – iš kur jis gavo tokią tikslią informaciją, kai šalis buvo atrasta tik po kelių šimtmečių?
Kai kurie tyrėjai mano, kad Reisas naudojo senovinius, prarastus šaltinius, galbūt kilusius iš labai senos civilizacijos. Žemėlapio tikslumas stulbina – net modernūs kartografai pripažįsta, kad kai kurios jo dalys neįmanomos be aviacinių ar palydovinių matavimų.
Nazkos linijos – piešiniai, matomi tik iš dangaus
Peru dykumoje išraižytos milžiniškos Nazkos linijos – gyvūnų, žmonių ir geometrinių formų piešiniai, išsilaikę tūkstantmečius. Kai kurie jų tęsiasi dešimtis kilometrų.
Kyla klausimas: kam ir kaip senovės Nazkos kultūra (300 pr. Kr. – 800 m. po Kr.) galėjo sukurti tokį mastą neturėdama jokios galimybės pažvelgti iš aukštai?
Vieni mano, kad tai religiniai ar astronominiai ženklai, kiti – kad žemės meno formos, o fantastų mėgėjai netgi spėja apie kontaktus su „dievais iš dangaus“. Kol kas tai viena iš didžiausių archeologinių mįslių Pietų Amerikoje.
Voiničiaus rankraštis – neįveikiamas kodas
1912 m. antikvaras Vilfridas Voiničius įsigijo rankraštį, parašytą nepažįstama kalba ir iliustruotą keistais augalais bei astrologiniais simboliais. Rankraštis, datuojamas XV a., iki šiol neišverstas.
Kriptografai, lingvistai ir net dirbtinio intelekto algoritmai mėgino iššifruoti tekstą, tačiau be sėkmės. Kai kurie mano, kad tai – sudėtinga apgaulė, kiti tiki, jog tai tikros, prarastos kalbos liudininkas. Rankraštis saugomas Jeilio universiteto bibliotekoje ir tebėra viena didžiausių literatūrinių paslapčių.
Gobekli Tepe – pirmasis šventyklių kompleksas pasaulyje
Turkijoje rastas Gobekli Tepe – seniausias žinomas šventyklų kompleksas, pastatytas apie 9600 m. pr. Kr., t. y. dar prieš žemdirbystės atsiradimą.
Monolitiniai akmenys, sveriantys po keliasdešimt tonų, sudėlioti preciziškai, o ant jų išraižyti gyvūnai ir simboliai. Šis radinys pakeitė istorijos vadovėlius – iki tol manyta, kad šventyklos atsirado tik tada, kai žmonės pradėjo gyventi sėsliai. Dabar atrodo, kad būtent religija paskatino civilizacijos gimimą, o ne atvirkščiai.
Koso diskelis – žinutė iš nežinomos kalbos
Kretoje rastas Festo diskelis, pagamintas iš molio ir padengtas spiraline rašto sistema, kurios niekas iki šiol nesugebėjo perskaityti. Diskas datuojamas apie 1700 m. pr. Kr., o jo simboliai neturi analogų jokiame kitame žinomame rašte.
Kai kurie mano, kad tai liturginis objektas ar kalendorius, kiti – kad tai vienintelė išlikusi žinutė iš dingusios civilizacijos. Diskelis tebėra viena iš didžiausių Egėjo jūros paslapčių.
Išvada
Šie archeologiniai radiniai primena, kad mūsų istorija dar toli gražu nėra iki galo parašyta. Kiekvienas radinys – tai tiltas tarp žinomų faktų ir neįmenamų paslapčių.
Galbūt ateityje technologijos, nauji metodai ar net atsitiktiniai atradimai padės atskleisti tiesą. Tačiau kol kas – šios mįslės primena, kad praeitis vis dar slepia daugiau klausimų nei atsakymų.
